Krūties vėžys sėkmingai gydomas taikant šiuolaikinius gydymo metodus, jei ši liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Tai padeda padaryti krūtų tyrimas - mamografija.

MAMOGRAFIJA - tai pieno liaukos struktūros tyrimas rentgianodiagnostikos aparatu - mamografu. Šis tyrimo metodas yra šiuolaikinis, jautrus, fiksuojantis net mažiausius krūties audinio pakitimus visoje krūtyje, kurių negalima apčiuopti, tarp jų - ir giliuosiuose krūties audinio sluoksniuose.

Tyrimas leidžia nustatyti pakitimų pobūdį (vėžinis ar ne) ir diagnozuoti ikivėžinius susirgimus, apie kurių buvimą moteris net neįtarė.

MAMOGRAFIJA - nesudėtingas tyrimas. Geriausia jį atlikti praėjus 7-8 dienoms po mėnesinių. Tyrimo metu krūtis keletui sekundžių suspaudžiama tarp dviejų plokštelių. Suspaudimo stiprumą reguliuoja pats aparatas - mamografas. Kai kurios moterys po tyrimo gali justi nedidelį maudimą ar skausmą, bet jis greitai praeina. Nereikėtų baimintis ir rentgeno spindulių - jų dozė, reikalinga krūties rentgenogramai atlikti, yra visai maža. Mamografo techninė būklė bei atliekamų mamogramų kokybė reguliariai tikrinama, be to, šių tyrimų atlikimo saugumą ir kokybe kontroliuoja Radiacinės saugos centro darbuotojai. Mamogramas įvertina gydytojai radiologai ir aprašo krūtų audinio būklę medicininėje dokumentacijoje. Mamografinį tyrimą atliekantis medicinos personalas yra specialiai paruoštas šiam darbui.

 

BŪTINA ŽINOTI Atlikite mamografiją prieš pradėdamos vartoti pakaitinę hormonų terapiją. Hormoniniai preparatai (pakaitinė terapija ir kontraceptikai) tankina krūties audinį, todėl tyrimas gali būti netikslus. Vėliau tyrimą reikia kartoti kasmet. Pirmą kartą atlikta mamograma vadinama bazine. Ji tampa standartu, su kuriuo lyginamos vėliau atliktos mamogramos, ir gydytojas gali pasakyti, ar laikui bėgant neatsirado pokyčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis apie 30-50 proc. visų piktybinių navikų galima išvengti, vykdant vėžio profilaktiką. Anksti nustačius krūties vėžį, galima taikyti platų šiuolaikišką gydymo metodų spektrą - operaciją, spindulinį gydymą, chemoterapiją, hormonų terapiją. Užleistais atvejais gydymas daug sudėtingesnis, nes liga komplikuojasi, daug didesnis ir ligos progresavimo pavojus. Ankstyva krūties vėžio diagnostika labai svarbi, nes išsaugo tūkstančius moterų gyvybių. Įrodyta, kad taikant mamografinį krūtų tyrimo metodą, mirtingumą nuo krūties vėžio galima sumažinti 30 procentų.

 

Krūties vėžiu susirgusi moteris dažnai nejaučia jokio skausmo, tad įgydytojus rizikuoja kreiptis pavėluotai.

 

Kad to neatsitiktų, reikia paisyti keleto taisyklių.

 

Pirma. Kiekviena moteris, kuriai sukako 20 metų, kartą per mėnesį turi atkreipti dėmesį į savo krūtis - po mėnesinių patikrinti jas apčiuopos būdu ir, kilus bent menkiausiam įtarimui, kreiptis į gydytoją. Apie pakitimus perspėja: - Pasikeitusi krūties forma - Odos spalva ar jos struktūra - Įdumbęs ar susitraukęs spenelis, iš jo tekantis skystis - Krūtyje ar pažastyje čiuopiasi gumbeliai arba sustandėjimai.

 

Antra. Kiekviena moteris, kuriai sukako 50 metų, turėtų krūtis išsitirti mamografu. Jeigu moteris turi padidintą riziką sirgti krūties vėžiu, JAV krūties vėžio draugija rekomenduoja šį tyrimą atlikti ir nuo 40 metų. Jaunesnėms moterims atlikta mamografija gali būti netiksli, nes jaunų moterų krūties audinys yra tankesnis, o sulaukus 40 metų, kai krūtyse atranda daugiau riebalinio audinio, pakankamai lengvai pastebimi. Taigi, jaunesnėms moterims, jei reikia, gali būti atliekamas echoskopinis krūtų tyrimas.

 

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga - apie trečdalį naujai diagnozuotų vėžio atvejų sudaro krūties vėžys. Moterys turi žinoti, kad bėgant metams, tikimybė susirgti krūties vėžiu didėja. 45proc. krūties vėžio atvejų nustatoma vyresnėms nei 65 metų moterims. Dažniausiai šia liga suserga moterys menopauzės metu, bet krūties vėžio neišvengia ir nemažai jaunesnių moterų, ypač jei jos klauso rizikos grupėmis.

 

Krūties vėžio rizikos veiksniai:

 

- Jei motina, sesuo ar teta sirgo krūties vėžiu

 

- Jei nustatytas ikivėžinis susirgimas

 

- Jei moteris negimdžiusi arba gimdė vėlai

 

- Jei anksti prasidėjo menstruacijos ar vėlyva menopauzė

 

- Ciklinių estrogenų vartojimas

 

- Pesticidų ir kitų cheminių medžiagų poveikis

 

- Alkoholio vartojimas, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, antsvoris

 

- Abortai arba pirmojo nėštumo nutraukimas

 

Moterims, turinčios riziką susirgti krūties vėžiu, mamograma reikia atlikti kasmet. Tačiau krūties vėžiu gali susirgti ir moterys, neturinčios aiškių rizikos faktorių. Taip pat reikia žinoti, kad vyresnėms nei 50 metų moterimis dažnai nustatomas krūties navikas, kurio apčiuopti negalima. Taip pat vyresnio menopauzės amžiaus moterims tikimybė susirgti gėrybinėmis ligomis mažėja, o piktybinėmis - didėja.

 

Lietuvoje mamografija yra prieinama visoms moterims. Nuo 2005-ųjų metų yra vykdoma krūties vėžio profilaktikos programa, kurios dėka visos moterys gali nemokamai profilaktiškai išsitirti krūtis.

Moterims nuo 50 iki 69 m., įgyvendinant atrankinę mamografijos programą, kas dvejus metus šis tyrimas yra atliekamas nemokamai. Jei pagal amžiaus grupę Jums priklauso nemokamas tyrimas arba nuo paskutinio tyrimo praėjo 2 metai, kreipkitės į savo bendrosios praktikos gydytoją.

 

 

MAMOGRAFIJA ATLIEKAMA - daugumoje Lietuvos gydymo įstaigų

2021-05-14 10:44
Panašūs straipsniai:
Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus
Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?
Telšių šeimos sveikatos centras kviečia į kineziterapijos užsiėmimus
Dantų balinimas namuose
Kaip atpažinti depresiją?