Šiandieninis  gyvenimo tempas daugeliui žmonių sukelia ilgalaikį stresą ir psichologinę įtampą. Daugelis skundžiasi nuovargiu, sutrikusiu miegu, prasta nuotaika, darbingumo sumažėjimu, suprastėjusiais šeimos santykiais. Norisi bent minutėlę pailsėti.

Nuolatinėje įtampoje gyventi neįmanoma, todėl nuolat įvairiais būdais siekiame atsipalaiduoti. Neretai tam pasitelkiame ir kenksmingas sveikatai priemones, tokias kaip alkoholis, narkotikai ar vaistai. Gaila, nors jų poveikis ir staigus, tačiau ilgainiui jos sukelia priklausomybę ir dar didesnes problemas. Taip mes papuolame į pačių mūsų sukurtą užburtą ratą.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė žmogui, jaučiančiam nuolatinę įtampą ir norinčiam imtis konkrečių veiksmų,  kaip alternatyvą pateikia relaksaciją.

Paprastai relaksacija vadinamas psichologinio ir fiziologinio aktyvumo sumažėjimas esant budrios būsenos. Žmogus pasiekia panašų atsipalaidavimo lygį miegodamas, tačiau išlieka budrus.

Relaksacija ypač tinka asmenims, kurie patiria nuolatinę įtampą ir stresą.  Atsipalaidavimo metu organizmas ilsisi: širdis plaka retai, kvėpavimas lėtėja, raumenys atsipalaiduoja. Ši būsena yra priešinga streso būsenai: pastarosios metu organizmas yra aktyvus.  Labai svarbu žinoti, kad nuolat praktikuojant  mažėja bendras imlumas stresui, žmogus jaučia mažiau nerimo, atsiranda pozityvesnis savęs vertinimas.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė primena, kad relaksacija  padeda nusiraminti po didelio streso, sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, prieš viešą pasirodymą, egzaminus ir kt. Taip pat relaksacija  padeda susikaupti, susikoncentruoti ir tuo pačiu suvokti savo galimybes bei tobulėti.

 

Sveikatos specialistai primena, kad pagrindinės relaksacijos pozos yra trys:

·    Gulima. Atsigulti ant nugaros ištiesus kojas, rankos padėtos šalia, delnais į viršų. Svarbu, kad būtų patogu. Galima po klubais ir galva pasidėti pagalvių.

·    Pusiau sėdima- atsilošus minkštoje kėdėje ar fotelyje. Kojos remiasi į grindis visu padu. Tarpas tarp kojų 30 cm ar daugiau. Keliai sulenkti buku kampu, nes kitaip gali pradėti tirpti kojos. Nugarai ir kojoms reikalinga tvirta atrama. Rankas geriausiai padėti ant kelių. Pirštai ištiesti.

·    Vėžiko poza. Patogiai atsisėsti, atsiremti, kaklas vienoje linijoje su kūnu. Kojos sulenktos buku kampu.

Svarbu atminti, kad kiekvienas norintis išbandyti relaksaciją gali atrasti sau patogią pozą, prieš tai išbandęs ir vieną ir kitą.

 

Dar keli praktiniai patarimai prieš užsiimant relaksacija:

·   Netaikykite jos ką tik pavalgius, geriausia, kad po valgio būtų praėjusios 1-2 valandos.

·   Prieš pradedant įvertinkite aplinką: ar išjungtas telefonas, uždaryti langai, išvėdintos patalpos, uždarytos durys…..

·  Drabužiai turi būti patogūs ir nevaržyti jūsų kūno judesių.

·  Efektyviausia relaksaciją atlikti užsimerkus, kad nedirgintu Jūsų pašaliniai dirgikliai.

 

 

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro inf.

2011-12-19 16:30
Panašūs straipsniai:
Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus
Vaikas užsikrėtė rota arba noro virusu: kaip jam padėti?
Telšių šeimos sveikatos centras kviečia į kineziterapijos užsiėmimus
Dantų balinimas namuose
Kaip atpažinti depresiją?