Parazitozių  profilaktika ir sveikata

Pavasarį mūsų organizmas ilgisi šviežių žalumynų, į pirmąsias daržuose ir soduose prisirpsiančias braškes godžiai tiesis rankos ir rankytės. Ypač džiugu bus  skinti pačių užaugintą salotos lapą, svogūnėlio laišką, nunokusią kvapnią uogą.  Ar  žinome, kaip teisingai paruošti valgymui braškes? Ne visi žino, jog  pirmiau reikia nuskabyti braškių  taurėlapius, o  tik po  to  uogas  nuplauti   po tekančiu vandeniu. 

Tikrai   žinome ir suprantame , jog turguje ar parduotuvėje pirktus žalumynus, daržoves, uogas būtina švariai ir kruopščiai nuplauti. O ar taip  elgiamės  su gėrybėmis iš savo ar močiutės sodo? Ar visada prieš valgydami  nusiplauname  rankas ir tai, ką valgome ? O jeigu ne... Kokie pavojai tyko?

Nesilaikydami  būtinos higienos, galime susidurti su vienu  labiausiai paplitusių parazitinių susirgimų –askaridoze.

Askaridozė arba askariozė  yra žmonių geohelmintozė, sukelta apvaliųjų kirmėlių. Tai seniausiai žinoma žmonių helmintozė, aprašyta    K. Linėjaus   dar 1758 m.

Askaridozėpaplitusi visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje askaridoze serga 1,4 mlrd. žmonių (ketvirtadalis visų žemės gyventojų). Labiausiai šis susirgimas paplitęs kraštuose, kur šiltas ir drėgnas klimatas sudaro idealias sąlygas kiaušinėliams vystytis. Didelį šios parazitozės paplitimą pasaulyje lemia nepaprastai didelis parazito produktyvumas, kiaušinėlių atsparumas aplinkoje, paprastas užsikrėtimo  mechanizmas, blogos žmonių gyvenimo sanitarinės - ekonominės sąlygos, didelis skaičius besimptomių ligos sukėlėjų nešiotojų, platinančių parazito kiaušinėlius bei aplinkos (dirvožemio, vandens) teršimas askaridžių kiaušinėliais. Nors askaridoze serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai užsikrečia ir serga 2–10 metų amžiaus vaikai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje užsikrečia apie 500 -700 asmenų, tačiau manoma, jog, esant nemažam skaičiui besimptomių ligos nešiotojų, užsikrėtusiųjų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Kaip užsikrečiama?

Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliais per neplautas,  dirvožemiu suterštas rankas, valgant nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį, maudantis užterštuose  vandens telkiniuose.  Askaridžių kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai.

 Askaridoze žmogus gali užsikrėsti ištisus metus, tačiau dažniausiai užsikrečia vasarą ar rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke. Ypatingai pavojingi yra žemės sklypai, kur dirvožemis yra tręšiamas  ar yra užterštas žmonių išmatomis.

Parazito vystymasis žmogaus organizme

Žmogui prarijus subrendusių askaridžių kiaušinėlių, iš jų plonajame žarnyne išsirita lervos. Pastarosios įsiskverbia į žarnos sienelę ir su kraujo srove išnešiojamos po organizmą. Kartais askaridžių lervos su kraujo srove gali nukeliauti į smegenis, akis ir kitus organus. Tačiau dažniausiai lervos patenka į plaučius, kuriuose migruoja apie 10–14 dienų. Plaučiuose lervos juda bronchiolių ir bronchų gleivine, pakyla į trachėją iki nosiaryklės. Iš čia (dažniausiai naktį) su seilėmis nuryjamos ir per skrandį antrą kartą patenka į plonąjį žarnyną. Plonajame žarnyne askaridės per 2–2,5 mėnesio užauga ir  subręsta. Suaugusi askaridė žmogaus organizme gyvena apie 1–2 metus, po to su išmatomis pasišalina iš organizmo, tačiau žmogus dėl higienos įgūdžių stokos gali  apsikrėsti vėl ir vėl.

Ligos požymiai

Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja didelis askaridžių kiekis. Ligos pradžioje, vykstant lervų migracijai, vystosi alerginės žmogaus organizmo reakcijos: uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai, atsiranda lūpų pabrinkimai, gali pakilti temperatūra. Šioje ligos stadijoje tiriant išmatas askaridžių kiaušinių nerandama. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu. Vaikams būdingas seilėtekis, griežimas dantimis (naktį), naktinės haliucinacijos, pilvo pūtimas bei skausmai. Užsikrėtę askaridėmis vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Vitaminų ir maisto medžiagų, kuriuos suvartoja parazitas, stygius sukelia avitaminozes ir bendrą organizmo nusilpimą, mažakraujystę.  Sumažėja vaikų mokymosi produktyvumas, gebėjimas sukaupti dėmesį.  Sergančių mažų vaikų augimas bei vystymasis sulėtėja. Askaridės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams,  taip pat sulėtėja imuniteto susidarymas skiepijimų metu.

Profilaktika

• Plauti rankas po naudojimosi tualetu, po darbo sode ar darže, prieš valgant ar ruošiant maistą.
• Maistui naudoti tik kruopščiai  nuplautus vaisius, uogas ir daržoves.
• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, esant būtinybei naudoti tokį vandenį, jį virinti.
• Naikinti muses, tarakonus ir saugoti maistą nuo jų teršimo.
• Saugoti vaikų žaidimo aikšteles, kiemus, smėlio dėžes nuo užteršimo.
• Mokyti vaikus higienos įgūdžių, rodyti tinkamą pavyzdį.

 

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.

 

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro inf.  www.kaunosvsb.lt

2011-06-08 12:50
Panašūs straipsniai:
Kodėl vyrai vengia gydytojų? Kai kurie organizmo pokyčiai vystosi tyliai
Respublikinis priklausomybės ligų centras teiks naują paslaugą vaikams ir paaugliams
Svarbu ne vien sportas ir mityba: mūsų svorį lemiantys procesai organizme dažnai lieka nematomi
„Pagalbos namuose tarnyba“ – dešimtmetį šalia žmogaus
Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė